Berlinalės blogeriai 2021
Kartą gyveno... žmogus
Nuo mokslinės fantastikos iki istorinių filmų – sutrumpintoje konkursinėje programoje siūloma įspūdinga vokiškų filmų įvairovė.
Philipp Bühler
Filmai turi būti šiuolaikiški, bet neignoruoti ir praeities, ir, kiek įmanoma, orientuotis į ateitį. Jokių problemų – šiais metais vien konkursinėje programoje rodomų vokiškų filmų įvairovė, bent jau kaip galima spręsti iš ne itin gausios Berlyno kino festivalio Berlinalės informacijos, yra išties didelė. Marios Schraders filmas „Ich bin dein Mensch“ („I Am Your Man“) – tai mokslinės fantastikos komedija, kurioje pagrindinei veikėjai atsiunčiamas skaitmeninis svajonių partneris. Nors tai jau nėra tolimos ateities scenarijus, bet visgi tinka šių metų Berlinalei, kurios renginiai kino industrijos atstovams vyks tik nuotoliniu būdu. Net ir internetas dingsta Berlinalės specialiosios programos filme „Tides“, kurio režisierius – ekologinės distopijos specialistas šveicaras Timas Fehlbaumas (debiutinis filmas „Hell“). Pasaulinė katastrofa sunaikina beveik visą žmoniją.
Baras ar klasė
Danielio Brühlio režisūrinis debiutas „Nebenan“ („Next Door“) nuveda į dabartinį, dar gan gerai apgyvendintą, Berlyną. Beveik tuščiame bare aktorius ir buvęs baro savininkas diskutuoja apie garsenybių spindesį ir gentrifikaciją ir, žinoma, pats vaidina. Kas tai – tuščias egocentrizmas, ambicingas koronaviruso laikų projektas ar visai kas kita? Pamatysim. Bet kokiu atveju pedagoginės vertės turi Marios Speth ilgos gamybos dokumentinis filmas „Herr Bachmann und seine Klasse“ („Mr Bachmann and His Class“) apie neįprastus metodus taikantį mokytoją viename Vidurio Heseno mieste. Speth pažįstame iš jos fantastiškos dramos apie moteris „Madonnen“. Ten taip pat tam tikra prasme kalbama apie ugdymą.