© Klett-Cotta Verlag
Smalsus žvirblis lyg pasimetęs rankioja spalvotus akmenėlius iš didžiulio ir magiško Kronauer šiupinio (plg.: satura lanx– lotyniškai „vaisių pridėtas dubuo“). Tačiau šįsyk trumpos istorijos – tarsi ištemptos ant ornitologinio lanko – įkūnija ir judesyje įamžintus paukščius. Griežtai ir komiškai suskirstytus, su savomis asmenybėmis ir filosofijomis. Satyrinis Gajaus Liucilijaus ir artimas gamtai Adalberto Stifterio satura lanx paženklina paskutinįjį Brigittės Kronauer kūrinį psichodeliniu-filosofiniu ir ornitologiniu pliusu.
Kronauer apsakymus dėlioja iš pusę puslapio užimančių, gausiai pažyminiais ir dalyviais apkaišytų sakinių. Gluminančios „istorijos romanui“ panašios į aukščiausią pakopą pasiekusius literatūrinius pratimus: kaip žaidimai su spalvomis, čirškėjimu, perspektyvomis ir vidinių veikėjų minčių eigos susiliejimu su, atrodytų, asmeniškais pasakotojo aprašymais. Kaip kad Kronauer Aš kiekvienoje istorijoje yra „namie“, kad papasakotų apie pasaulio aplink mus galimybes ir jo margumą, taip ir nutriušusių ar spalvingų paukščių bruožai ir balsai prasismelkia į romanų užuomazgų istorijas ir veikėjus, susilydo į triukšmingą ir spalvingą narvą, o paskui seka ilgesnės romano modifikacijos. Rašytoja su romano embrionais elgiasi kaip viena įspūdinga šios knygos-inkubatoriaus personažė su čilietiškomis liaudies dainomis: „Ji žaisdavo su dainomis, kurioms jos galimybių buvo per daug, šypsodamasi, tačiau uoliai palinkusi virš jų ir arba padarydavo iš jų deimantus, arba netrukus nuplasnodavo.“
Ar tai būtų, atkartojant pavadinimo būdvardžius – gražūs, nutriušę, besimainantys – paukšteliai, ar norintys įsiteikti šeimos tėvai, asmeniškai atrodantys prisiminimai ar atsainios literatūros kritikės, Kronauer nepraleidžia nė vienos progos nemačiomis įterpti į paukščių giesmes ir romanų užuomazgas šiek tiek čirškėjimo, teiginių apie literatūrą, literatūrinės aplinkos kritikos ir vesti istorijas su šaižiai taikliai aprašytais personažais iki apstulbinančios pabaigos, o skaitytojus palepinti įžūliais posakiais, elegantiška vokiečių kalba ir suliteratūrintomis „atsitiktinėmis pažintimis“.
Klett-Cotta Verlag