Fotoistorija „Diena su Mangirdu“
Marijampolė
Esu fotografė, performansų kūrėja ir meninių projektų autorė, todėl prie projekto prisijungiau vedama smalsumo. Kai diskutavome apie galimas temas, mane sudomino Rugilės pasiūlyta idėja apie žmones su negalia. Taip gimė pasakojimas apie neregystę. Savo aplinkoje iki šiol nepažinojau žmonių, turinčių regėjimo sutrikimų. Man tai buvo nauja patirtis. Supratau, kad bendraujant su regos negalią turinčiu žmogumi skirtumas toks, kad dažnai tenka duoti ranką ir eiti kartu. Su Mangirdu jaučiausi labai patogiai. Tai buvo toks jaukus gestas, skatinantis artimesnį ryšį.
Mangirdo fotoistorijos planą dėliojau klausydamasi jo interviu mūsų garso dokumentikai. Pasižymėjau jo pasakojimo detales ir paminėtas vietas. Taip ėmė ryškėti mano Mangirdo portretai: draugystė su Rugile, radijo laida, prisiminimai iš „Blind disco“ vakarėlio, noras apsilankyti teatre.
Pirma mūsų draugystės diena su Mangirdu buvo labai šviesi ir vasariška. Nuvažiavau pas jį į namus ir pakviečiau praleisti dieną mieste. Stovėdami J. Basanavičiaus aikštėje diskutavome, tarėmės kaip vyks mūsų fotosesija. Klausiau, kaip jis patiria miestą, kuriame gyvena, kaip jis jį girdi. Jaučiau, kad žmonės mus stebi. Mangirdas nuvedė mane į savo mėgstamiausias vietas. Ten ir norėjau jį fotografuoti. Todėl ir aplankėme miesto aikštę, Poezijos parką.
Tą karštą vasaros dieną atvažiavome kartu prie Marijampolės dramos teatro. Mangirdas buvo minėjęs, kad svajoja nueiti į spektaklį. Vos išlipus iš mašinos, pro mus praskriejo automobilis ir po kelių sekundžių rėžėsi į akmeninę Šv. Arkangelo Mykolo bazilikos šventoriaus sieną. Mangirdas labai išsigando to stipraus garso ir šoko atgal į automobilį. Abu buvome ištikti šoko, pajutome adrenalino pliūpsnį. Rami diena staiga virto chaosu. Viena vertus, jaučiau atsakomybę už Mangirdą, bet tuo pačiu reikėjo kviesti pagalbą automobilio vairuotojui. Tuo metu iš bažnyčios sklido rami choro giesmė…
Pasirinkau dirbti su analogine fotojuosta, kad iš arčiau pažintume tą kūrybišką asmenybę, kuri man atrodo yra Mangirdas.
Šioje spalvotoje nuotraukoje užfiksuotas jaunuolis Mangirdas, stovintis Marijampolės Jono Basanavičiaus aikštėje. Nuotrauka neįprastos kompozicijos, vaizdas sudvigubintas, todėl priekyje Mangirdą matome iš arti, o giliau pasikartoja beveik tas pats vaizdas, tik Mangirdas jau gerokai mažesnis, lyg stovėtų pats sau už nugaros. Priekyje stovintis Mangirdas atsisukęs į mus šiltai šypsosi užmerkęs akis, smakras pakeltas, poza draugiška ir atvira. Kairėje rankoje, nuleidęs tiesiai žemyn, laiko neregio lazdelę. Vaikinas tvarkingai skusta galva, jis vilki ryškiai mėlynus trumparankovius marškinėlius su keliomis didelėmis stilizuotomis raidėmis, užrašą iš dalies dengia jo kairioji ranka, tad sunku įskaityti. Ant Mangirdo kaklo – masyvi aukso spalvos grandinėlė. Vaikinas užfiksuotas iki pusės, kojų nematyti. Už nugaros stovintis jo antrininkas apsirengęs lygiai taip pat. Kadangi tolumoje vaikinas užfiksuotas visu ūgiu, matome ir jo kūno apačią: jis vilki tamsias kelnes, apsiavęs juodus sportinius batelius baltu padu. Neregio lazdelė tvarkingai nuleista žemyn, stačiu kampu atremta į grindinį. Čia Mangirdas stovi kiek nuleidęs galvą, veidas labiau nukreiptas į grindinį, lyg vaikinas būtų paskendęs mintyse, susikoncentravęs į save. Aikštės tolumoje, atokiau nuo fotomodelio, susibūrę stovi keli praeiviai, stūkso pašto pastatas. | Ritos Stankevičiūtės nuotr.
Ši švelnių, pastelinių spalvų nuotrauka spinduliuoja vasaros šiluma ir puikia Mangirdo nuotaika. Vaikinas stovi Marijampolės Jono Basanavičiaus aikštėje, atsisukęs tiesiai į mus, nuotraukoje jis užfiksuotas iki juosmens. Už jaunuolio nugaros – didelis šviesus pašto pastatas tamsiu stogu. Mangirdo siluetas ryškus, į jį krypsta mūsų dėmesys, o nuotraukos fonas išsiliejęs, ne toks reikšmingas. Jaunuolis plačiai šypsosi, spindi eilė baltų dantų, akys džiugios, švytinčios, įrėmintos tamsiais, ilgais antakiais, nosis riesta, skruostai rausvi, papūsti. Ausys įprasto dydžio ir formos. Apvali vaikino galva skusta, smakrą dengia nedidelė kelių dienų barzdelė. Mangirdas vilki baltus marškinėlius su milžiniškomis juodomis skruzdėlėmis. Rankose vaikinas gniaužia baltosios lazdelės galą ir virvutę. Nuotraukos kairėje, jam už nugaros, eina šviesiaplaukė moteris. | Ritos Stankevičiūtės nuotr.
Šioje spalvotoje Marijampolės Jono Basanavičiaus aikštės nuotraukoje Mangirdas užfiksuotas visu ūgiu, iš toliau. Jis vilki baltus marškinėlius su juodomis skruzdėlėmis ir kairiojoje rankoje statmenai grindiniui laiko baltąją lazdelę. Dešinioji ranka nuleista prie šono, šalia tamsių kelnių kišenės. Vaikinas avi juodus kedus šviesiais padais. Šis jo įvaizdis pasikartoja ir kai kuriose kitose eksponuojamose nuotraukose. Mangirdas jaukiai šypsosi, akys beveik užmerktos, žvilgsnis nukreiptas į dešinį šoną. Vaikino nosis riesta, lūpos kiek praviros, matosi viršutiniai dantys. Skruostai putlūs, raustelėję. Už Mangirdo nugaros, tiesiai nuo mūsų driekiasi gatvė ar alėja. Kairėje stovi pašto pastatas, iš vienos pusės pridengtas žaliuojančių eglių skaromis. Dešinėje įsikūręs Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Diena saulėta, bet jau vakarėja, tvirtas Mangirdo siluetas ant grindinio meta ilgą šešėlį. | Ritos Stankevičiūtės nuotr.
Šioje spalvotoje nuotraukoje jaunuolis Mangirdas įamžintas stovintis Jono Basanavičiaus aikštėje. Vaikinas užfiksuotas iki juosmens, atsisukęs į mus ir nutaisęs šelmišką išraišką, akimirka pagauta netikėtai: Mangirdo akys plačiai atmerktos, vyzdžiai nukreipti aukštyn, o pražiota, išsišiepusi burna pridengta dešiniuoju delnu, lyg vaikinas norėtų paslėpti juoką. Kairiąja ranka jis laiko nuleistą baltąją lazdelę. Šioje nuotraukoje įamžintas Mangirdo įvaizdis pasikartoja ir kitose fotografijose: mėlyni marškinėliai su stambiomis baltomis raidėmis ant pilvo, tamsiai mėlyni džinsai, kaklą puošianti masyvi auksinė grandinėlė, skusta galva ir kelių dienų barzdelė. Vaikinas stovi arti fotoaparato, jo vaizdas ryškus, už nugaros plytinti aikštė ir ten stūksantys pastatai blankūs, vaizdas išsiliejęs. | Ritos Stankevičiūtės nuotr.
Šioje nuotraukoje užfiksuota neeilinė akimirka – nedraugiška automobilio akistata su Šventojo Arkangelo Mykolo bazilikos akmenine tvora. Bazilika balta, tikslių, tvarkingų formų, kuklaus fasado, stogų smaigalius puošia nedideli kryžiai. Į bažnyčios šventorių, kuriame žydi raudonos ir purpurinės gėlės, žengia baltai apsirengusi moteris. Į akmeninę tvorą atsitrenkęs nedidukas, tamsiai mėlynas dviduris automobilis. Kapotas sulinkęs, priekinis buferis guli po ratais ant šaligatvio. Ant trinkelėmis grįsto gatvės grindinio likusios tamsios stabdymo žymės. | Ritos Stankevičiūtės nuotr.
Spalvotoje nuotraukoje Mangirdas užfiksuotas ant Marijampolės dramos teatro laiptų, vilkintis mėlynus marškinėlius baltomis raidėmis, mėlynus džinsus ir tamsius batus, kaklą pasipuošęs aukso grandinėle. Vaikinas užfiksuotas visu ūgiu, jis kukliai šypsodamas stovi ant pilkų betoninių laiptų, į pakopą sau po kojomis stačiai įrėmęs neregio lazdelę. Dešinioji ranka tvirtai laiko lazdelės galą, o kairioji tvarkingai nuleista prie šlaunies. Mangirdui už nugaros plyti baltas griežtų formų pastatas, virš kurio pagrindinių durų pritvirtintos iškilios raidės, liudijančios, kad tai teatras, į nuotrauką pateko tik šis vienas iškabos žodis. Raidės nevienodo aukščio ir pločio, šriftas kiek netvarkingas, bet atrodo žaismingai. Į teatrą galima patekti pro čia pat esančias rudas, stačiakampes duris. Išėjus iš teatro, reikės nusileisti plačiais laiptais, jie abiejuose galuose įrėminti tamsiomis sienelėmis ir baltais turėklais. Už pastato kampo žaliuoja medžiai. | Ritos Stankevičiūtės nuotr.
Spalvotoje nuotraukoje – nedidelės gatvės kelkraščio vaizdas. Šaligatviu, geltona vedamąja taktiline linija ėjęs Mangirdas sustingęs stovi tos linijos gale, prie kelio ženklams tvirtinti skirto stulpo. Tai – ne vietoje nutrūkusio taktilinio kelio pabaiga, kur vaikinas baltąja lazdele šiurena žalią pievelės žolę. Jis vilki tamsų švarką su Marijampolės Šventosios Cecilijos gimnazijos emblema kairiame atlape, ties širdimi, ir mūvi tamsiai pilkas, asfalto spalvą primenančias kelnes bei avi juodus kedus. Mangirdas susimąstęs, akys ir burna kiek pravertos, galva skusta, kakta blizga nuo vakarėjančios saulės spindulių, vaikino siluetas meta ilgą šešėlį. | Ritos Stankevičiūtės nuotr.
Jauki, spalvota nuotrauka. Saulėtą dieną joje užfiksuoti Rugilė Ir Mangirdas. Vaikinas sėdi Kačių kiemelyje ant betoninio suolelio, o mergina tupi priešais jį, ant betoninių plytelių grindinio. Jie vėsioje medžio paunksmėje, ant draugų krinta šakų šešėliai. Bičiuliai, ko gero, kalbasi, nes abiejų burnos praviros, lyg tartų žodžius. Mangirdas apsirengęs tamsiai: rašalo mėlynumo švarkas ir tamsiai pilki džinsai, tik marškinėliai balti, su juodomis skruzdėlėmis. Vaikinas avi juodus kedus baltais padais, kairėje rankoje laiko baltąją lazdelę. Dešinė ranka ant kelių. Jis pakėlęs akis ir nukreipęs į tolį. Rugilė, tupėdama nuotraukos kairėje, iš apačios žvelgia į dešiniau sėdintį draugą. Jos rankos sukryžiuotos ir atremtos į sulenktus kelius. Mergina ilgais, palaidais, rudais plaukais, su juoda palaidine ir ilgu, baltu, juodai raštuotu sijonu, kuris kažkiek primena ištįsusį juodmargės karvės arba netvarkingą zebro raštą. Rugilė avi masyvius, juodus batus. Už jaunuolių – gatvė, mūrinė tvora ir šviesūs pastatai. | Ritos Stankevičiūtės nuotr.
Spalvotoje nuotraukoje užfiksuota salė ruda, medine scena ir šviesiomis sienomis. Priešais mus, kairėje, ant kėdės sėdi ir auksu spindinčia eufonija groja Mangirdas. Jis įsijautęs, skruostai išpūsti, pilni oro. Vaikinas su tamsiai mėlynais marškinėliais bei juodais džinsiniais, kelius siekiančiais šortais. Jo blauzdos nuogos, o pėdas dengia pilkai ir juodai margi sportbačiai. Nuotraukos dešinėje pasisukęs į Mangirdą stovi jo muzikos mokytojas, Marijampolės pučiamųjų orkestro vadovas Audrius Pučinskas. Jis pučia sidabro spalvos trimitą. Pusamžis tamsiaplaukis vyras tvarkinga šukuosena, su tamsiais marškinėliais, smėlio spalvos kelnėmis ir juodais batais. Abu atlikėjai įdegę. Už jų, ant scenos stovi juodas fortepijonas, jis masyvus ir ilgas, užima beveik visą nuotraukos plotį. Nuotrauka daryta iš toliau, nuo žiūrovų kėdžių, tad atrodo, lyg sėdėtume salėje tiesiai prieš muzikantus. | Ritos Stankevičiūtės nuotr.
Spalvotoje nuotraukoje – tik Mangirdo biustas. Aplink vaikiną tamsu, kažkur už nugaros šviečia vienintelis žibintas, jis mėlyna linija išryškina vaikino kūno kontūrą. Toje tamsioje erdvėje Mangirdo veidas atrodo apšviestas raudonai, jo spalva intensyvi ir šilta. Juodos ir raudonos spalvų kontrastas primena žaižaruojančias žarijas. Mangirdo akys atmerktos, žvilgsnis ramus. Antakiai kiek lenkti, ilgi, ryškūs. Nosis riesta, aiškios šnervių linijos. Lūpos tvarkingai suglaustos, bet nesuspaustos. Galva kirpta labai trumpai, ant smakro – kelių dienų barzdelė. Ausys prigludusios, veidas atsipalaidavęs. Tamsūs vaikino marškinėliai beveik visai susilieję su nakties tamsa. | Ritos Stankevičiūtės nuotr.
Šią nuotrauką galėtume pavadinti „Keturi Mangirdai“. Čia vaikinas stovi parketu klotoje tamsioje salėje, ir jo tamsiai apsirengusi figūra pasikartoja keturis kartus: ryškiau ir blankiau, lyg atsikartojantis aidas, lyg garsas, pasklidęs erdvėje. Vienas atvaizdas ryškesnis už kitus – tai lyg pirmas, stipriausias garso skambesys. Čia Mangirdas stovi pasisukęs į mus kairiuoju šonu, besišypsantis, abiem rankomis suėmęs baltąją lazdelę. Kiti trys atvaizdai blankesnis: juose Mangirdas apsirengęs lygiai taip pat, ir lazdelė tebėra jo rankose, tik vaikino veido išraiškos skiriasi: vienur jis tylus ir susikaupęs, kitur besišypsantis ir kiek prasižiojęs, dar kitur – šiek tiek pravėręs burną ir kilstelėjęs smarką, lyg ruoštųsi kalbėti. Nuotraukos gelmėje, kairiajame krašte – pats šviesiausias fotografijos taškas – stačiakampis langas į kiemą, kur stūkso šviesus pastatas. | Ritos Stankevičiūtės nuotr.
Prieš mus – spalvota nuotrauka su Brailio rašto spausdinimo mašinėle. Ją liečia vyriškos Mangirdo rankos, vaikinas rodo, kaip naudotis prietaisu. Brailio mašinėlės korpusas ir mygtukai šviesūs. Eksponatas stovi ant tokios pat šviesios platformos. Mangirdo nematyti, tik tamsaus džemperio rankogaliai ir įdegusios plaštakos. Vaikinas stengiasi mašinėlėje įtvirtinti baltą popieriaus lapą, bet šis susiglamžo ir plyšta. | Ritos Stankevičiūtės nuotr.
Šioje nuotraukoje spalvotai nufotografuotas Mangirdas naudojasi išmaniuoju telefonu. Vaikinas užfiksuotas nuo galvos iki krūtinės, jis su baltais marškinėliais bei tamsiu švarku. Mangirdas kairiąja ranka, perkryžiuota per krūtinę, laiko savo tamsų išmanųjį telefoną pakėlęs prie dešiniosios ausies. Vaikinas stovi medžio atokaitoje, ant jo skustos galvos bei pečių žaidžia saulės spinduliai ir šešėliai. Jaunuolio akys užmerktos, veidas susikaupęs, kiek pakreiptas žemyn. Už nugaros – šviesūs miesto pastatų, gatvės ir automobilio fragmentai. | Rugilės Navickaitės nuotr.
