Kristina Sprindžiūnaitė rekomenduoja
Die Ostsee. Berichte und Geschichten aus 2000 Jahren

© Galiani-Berlin Šie pustrečio kilogramo koncentruotos literatūros kalba apie daug ką, kas yra anapus savo daržo arba pažįstamos kranto linijos, apie atradimus, kurie reiškia ne vien vasarojimo romantiką ir prekybinius kelius. Antologija pateikia stulbinančią balsų įvairovę: tarp 106 autorių yra ne vien keli Nobelio literatūros premijos laureatai ar svarbūs tų laikų, kai dar nebuvo literatūrinių premijų, mąstytojai ir romanistai, bet ir mažiau žinomi autoriai, vietinio garso poetai, viduramžių kelionių aprašymai, šiaurės sagos, modernybės ir pokario balsai. Kaip tik dėl naujai susidėstančių laiko, vietos ar tematikos sąsajų tarp žinomų ir nežinomų vardų ši antologija yra kur kas daugiau nei vien tekstų rinkinys. Toji pridėtinė vertė aiškiai juntama jau su pasimėgavimu vartant gražiai išleistą knygą.

Prie atradimo džiaugsmo prisideda ir kitas: kad šiandien vis dėlto dar įmanoma įgyvendinti tokius svajonių projektus. Ne vieną apdovanojimą pelnęs rašytojas ir vertėjas Klausas-Jürgenas Liedtke kūrinius ir autorius taip intriguojančiai sugrupavo tikrai ir dėl to, kad jam įdomu ir norisi: septyniuose skyriuose kalbama apie atvykimą ir leidimąsi į ilgą kelią, tikras ir išgalvotas keliones, vandens stichiją, miestus prie jūros, provincijas, salas ir periferijas. Tad ir Baltijos jūra nesuprastinama vien iki jos pakrantės, galima atskleisti kur kas daugiau vienos ar kitos šalies literatūros apsektų, atsiranda įvairovė pasakojant apie žmones ir miestus, mūšius ir likimus, nukeliant skaitytoją į Kylį, Dancigą, Taliną, Rygą, Sankt Peterburgą, Helsinkį, Stokholmą ir Kopenhagą, Gotlandą, Riugeną, Uzedomą ir Kuršių neriją, Bornholmą, prie Ladogos ežero, į Gotską Sandioną ir daug kitų vietų.

Grįžus į „savo“ pakrantę, matyt, teks patirti dvejopą apgailestavimą. Pirmiausiai dėl to, kad tik nedaug temiškai tinkamos ir rodytinos savosios literatūros jau išversta į vokiečių kalbą. Antra vertus, dėl to, kad tokia didelė ir puikiai išleista, netgi prabangi (matyt, ir rėmėjų, kurių Vokietijos kontekste neįprastai daug, dėka) chrestomatija vargiai turės galimybę būti išversta ir išleista šalyse, kur knygų rinka maža. Tačiau, nepaisant visko: skaitantiems vokiškai aiškiai pasisekė, taip pat ir atrandant kaimynus bei jų pasakojimus.