PASCH teatro festivalis „Susitikimai“ Vilniuje
Su nepaprastu noru vaidinti ir galingu energijos užtaisu jaunuoliai, mokytojai, lydintieji asmenys, teatro pedagogai ir organizatoriai iš Estijos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Vokietijos atvyko į Lietuvoje vykusį PASCH teatro festivalį „Susitikimai“. Tačiau išsiruošti į šią kelionę, kai kuriems visai netrumpą, buvo verta!
Penkių dienų renginio programa atitiko pavadinimą – vyko intensyvios repeticijos atskiromis šalimis, įvairios dramos dirbtuvės ir skirtingi užsiėmimai mišriose grupėse −, taigi dalyvių susitikimai buvo ypatingi ir vis kitokie. Savo itin skirtingomis, giliomis ir šmaikščiomis temos variacijomis jaunieji aktoriai sužavėjo margą publiką, jauną ir vyresnį žiūrovą Menų spaustuvėje, atvirame šiuolaikinių scenos menų centre, kuris išpildė kiekvieną jaunų dramaturgų pageidavimą. Šviesa, muzika, dūmai, dekoracijos – viskuo buvo pasirūpinta ir puikiai suorganizuota.
„Nepamirštamas susitikimas Schweinsberge“, dalijosi su mumis jauniausia teatro grupė iš Trąbki Wielkie savo spektaklyje, kuriame vaidino Vokietijos ir Lenkijos moksleivių mainus. Aštriai ir smagiai, bet mąsliai ir su saviironija jie pasakojo apie draugiško pesimisto ir (neva) užkietėjusių McDonaldo gerbėjų susitikimą.
„Mes esame pažeidžiami ir mums reikia vieniems kitų“, pripažino Debreceno moksleiviai ir norėjo iš naujo, kitaip, kaip lygus su lygiu, ir nuoširdžiai susitikti su savo mokytojais. Mokytojo ir mokinio meilės tabu atsidūrė spektaklio centre, o hierarchijos buvo apverstos aukštyn kojomis.
Dolny Kubin grupei „atsitiktinumas yra visų susitikimų motina“. Su daugybe pasakojimo epizodų, puikiai suvaidinta ir sušokta bulimija sergančios merginos, kurią pakaitomis vaidina visos septynios aktorės, brandos istorija yra pilna netikėčiausių viražų: tapsmas suaugusiąja, pirmoji meilė, liga, mokyklos baigimo šventė, nepasitenkinimas savo kūnu, aistra, žaismingumas ir šokis. Veiksmą įrėmina pagrindinės veikėjos Annos mintys apie savižudybę. „Gyvenimas tavęs laukia su daugybe susitikimų“, pabaigoje sako jaunoji Aš trisdešimčia metų vyresniajai Aš, kai publika nusprendžia, kad Anna turi gyventi. „Na va, kiekvienas pamažu sensta, nori jis to ar ne“.